valandotas

valandótas, -a adj. (1) Pvn, Žr žr. valandėtas: Valandóti abudu: čia geri, čia kaip velnių apsėsti DūnŽ. Valandóti vaikai, valandums nesušnekami Krš. Nu tas ponas, sako, toks buvo valandótas: čia geras, čia su visu pasiutęs Nv.